Traku valdymo sistema 99

Depresija yra viena ið labiausiai paplitusiø psichiniø ligø. Tikriausiai ji taip pat bus atsakingi asmenys, kai jie bus ir maþesni. Deja, sunku susidoroti su ðia liga. Tai paprastai rodo aðtrø ir nemalonø màstymà. Taèiau pirmiausia reikëtø iðnagrinëti, kurie yra daþniausiai pasitaikantys simptomai. Kadangi ðis negalavimas daþnai yra supainiotas su daþna chandra ar blogesnë nuotaika.

Depresija yra apie ilgai besivystanèià blogà nuotaikà. Pacientas nemano, kad daþnai uþsiima veikla, o ið tikrøjø neturi energijos ar sugebëjimo nieko nedaryti. Jis labiausiai noriai izoliuojasi ir atsikabina privaèiame kambaryje. Tuo paèiu metu jis gali atsisakyti bendrauti, net jei jis anksèiau juos mylëjo. Be to, depresijai sergantiems asmenims daþnai nepaisoma jø pareigø. Jie nesirûpina savimi ar mûsø ðeima. Tik dël to, kad depresija neigiamai veikia ne tik atskirà pacientà, bet ir jo paties. Yra nesena liga, kurios simptomai iðlieka ilgiau. Jei ðiuo metu turime laikinà, blogesnæ nuotaikà, nedelsiant nereiðkia, kad esame depresija. Kartais pakanka palaukti tokio laiko, kad vël galëtø þaisti su gyvenimu. Deja, vadovaujamasi tokia blogesnë nuotaika, todël iðimtis turëtø mus nerimauti. Taigi kuo greièiau kreipkitës á áprastà specialistà, kuris gali bûti psichologas ar psichiatras. Toks gydytojas, atlikdamas iðsamià analizæ ir konferencijà, yra butoje, kad galëtø ávertinti, ar tam tikras pacientas reaguoja á depresijà. Ir kai tai ið tiesø atsitinka, reikia pritaikyti pacientui tinkamà gydymo bûdà. Pavyzdþiui, psichoterapija suteikia gerø rezultatø. Psichoterapeutë Krokuvoje per iðsamias pokalbis atpaþásta paciento problemas. Ir todël svarbiausias þingsnis, leidþiantis gydyti viskà.

Verta reguliariai stebëti mûsø kûnà. Mums reikia ne tik fizinës sveikatos, bet ir psichinës sveikatos. Jei jauèiatës gerai, mes neturime dideliø problemø atliekant tam tikras funkcijas. Verta tai rûpintis.